- viršvalstybiškumas
- viršvalstybiškumas statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybių, kurios integruojasi, sąveikos, sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo būdas, kuris numato, kad suverenios valstybės dalį savo kompetencijos (įgaliojimų) perduoda bendroms institucijoms, tiesiogiai nepavaldžioms tų valstybių vyriausybėms. Institucijose bendri sprendimai gali būti priimami ne tik dalyvaujančių valstybių atstovų bendru sutarimu, bet netgi jų balsų dauguma. Tokius įgaliojimus gavusios institucijos tampa viršvalstybinės, t. y. pagal joms suteiktus įgaliojimus gali priimti įvairius teisės aktus ir sprendimus, kurie tampa teisiškai privalomi visoms dalyvaujančiosioms valstybėms. Teisės aktai tiesiogiai galioja valstybių narių teritorijoje ir turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu. Terminas buvo sukurtas siekiant tiksliau apibūdinti ES veikiantį sprendimų priėmimo būdą ir atkreipti dėmesį į šios tarptautinės organizacijos ypatingumą. atitikmenys: angl. supranationalism
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.